Skanus vaistas - šokoladas

Ar žinojote, kad šokoladas paskelbtas superproduktu, galinčiu sumažinti daugybės ligų riziką, gydyti paprastą slogą ir pailginti gyvenimą? Ir tai dar ne viskas, todėl šio skanaus vaisto verta turėti savo namų vaistinėlėje!
 
Išsirinkite savo šokoladą
 
Nemėgtume šokolado, nesuvalgytume po maždaug 3 kilogramus jo per metus. Bet dabar dar ir mokslininkai skatina mus tai daryti – aišku, saikingais kiekiais.

Mokslininkų teigimu, kakavos sėklos turėtų būti pripažintos supervaisiumi, o iš jų ekstrakto gaunami produktai, tokie kaip kakavos milteliai ar juodasis šokoladas, – superproduktais. Mat naujausi tyrimai parodė, kad juodasis šokoladas ir kakava turi daugiau antioksidantų bei flavonolių nei vaisių sultys, įskaitant ir vadinamuosius supervaisius: aliejinės kopūstpalmės uogas, spanguoles ir granatus.

Bėda tik, kad šokoladas šokoladui nelygus. Juodasis iš tiesų yra galingas antioksidantas, kovojantis su mūsų organizmą griaunančiais laisvaisiais radikalais ir molekulėmis, galinčiomis sabotuoti imuninę sistemą. Dar daugiau: juodasis šokoladas spartina imunoglobulino A, atsakingo už organizmo apsaugą nuo virusų, gamybą. Tačiau iš pieniško šokolado tokios naudos nebus, nes visos naudingosios kakavos pupelių savybės jame atskiedžiamos dideliais kiekiais pieno miltelių, cukrumi ir grietinėle.

Kita vertus, su šokoladu viskas paprasta: kuo daugiau jo sudėtyje kakavos, tuo daugiau jame yra flavonoidų, tuo jis sveikesnis. Taigi pirkdami juodąjį šokoladą įsitikinkite, kad jo sudėtyje yra bent 65 procentai kakavos. Kai mėgausitės tokiu skanėstu, nereikės jausti kaltės, nes žinosite, kiek daug gero jis daro jūsų organizmui.
 
Kakava ir vėžys
 
Pentameras – cheminis junginys, randamas kakavoje, neleidžia vėžinėms ląstelėms pasklisti po visą kūną. Mokslininkai laboratoriniais tyrimais įrodė, kad, paveiktos pentamerų, krūties vėžio ląstelės liaunasi plitusios. Šis šokolado ingredientas veikia kaip savotiškas deaktyvatorius – jis „išjungia“ baltymus, kurie paprastai skatina vėžinių ląstelių pasklidimą.

Nors eksperimentas buvo atliktas tik su krūties vėžio ląstelėmis, tyrinėtojai spėja, jog ši pentamerų savybė yra universali.
 
Karštas šokoladas ir silpnaprotystė
 
Du puodeliai karšto šokolado gali padėti pagyvenusiems žmonėms tapti guvesnio proto.

Neurologijos specialistai atrado, kad flavonolių turtingas karštas kakavos gėrimas gali pagerinti kraujotaką smegenyse ir kognityvinę funkciją net labai garbiame amžiuje.

Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 60 žmonių. Jų vidutinis amžius siekė 73 metus. Visi jie mėnesį gerdavo po du karštos kakavos puodelius kasdien. Nė vienam iš eksperimento dalyvių nepasireiškė senatvinės silpnaprotystės požymių, o 18 senolių, kuriems prieš tai buvo diagnozuota sutrikusi kraujotaka smegenyse, ji nuo šokolado pagerėjo 8 procentais.

Tiesa, tiems eksperimento dalyviams, kurie nuo pat pradžių kraujotaka smegenyse nesiskundė, karšta kakava daugiau proto guvumo nesuteikė. Taigi mokslininkai kol kas dar skeptiškai nusiteikę ir neskuba šlovinti šokolado kaip vaisto nuo demencijos: jie nežino, ar ir kiti kakavos ingredientai padeda kovoti su silpnaprotyste, ar tam užtenka vienų flavonolių, kad ir kiek jų kakavoje būtų.
 
Juodasis šokoladas ir diabetas
 
Valgyti šokoladą, kad nesusirgtumėte diabetu – šis patarimas gali nuskambėti absurdiškai. Tačiau Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad juodajame šokolade esantys flavonoidai ne tik gali sumažinti kraujospūdį bei cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir pagerinti cukraus perdirbimą organizme.

Tyrime dalyvavo savanoriai, kenčiantys dėl aukšto kraujospūdžio: 10 iš jų valgė juodąjį šokoladą, 10 – baltąjį šokoladą be flavonoidų. Tyrimo rezultatai parodė, kad pirmojo dešimtuko organizmai greičiau susidorojo su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje taip apsisaugodami nuo diabeto. Iš čia išvada, kad saikingas juodojo šokolado kiekis paskatina cukraus perdirbimą diabetikų organizme.
 
Šokoladiniai saldainiai ir širdies ligos
 
Suvalgytas šokoladukas gali sumažinti širdies ligų riziką – ačiū už tai šokolade esantiems flavonoidams ir polifenoliams. Dėl jų juodasis šokoladas užkerta kelią trombų susidarymui, taip pat gerina kraujotaką ir taip mažina širdžiai tenkantį krūvį.

Dar daugiau: neseniai šokoladui oficialiai buvo suteiktas vaisto kraujagyslėms statusas. Europos Komisija net leido reklamuoti jį kaip gydomąjį preparatą. Tiesa, šitai kol kas leidžiama tik Šveicarijos elitinio šokolado gamintojui „Barry Callebaut“. Ekspertai patvirtino, kad kakavos milteliuose, kuriuos ši kompanija naudoja gamyboje, esantys flavonoliai palaiko kraujagysles elastingas ir užtikrina normalią kraujotaką.

Tai pirmas kartas istorijoje, kai ant saldumyno pakuotės leista girti jo naudą sveikatai.
 
Šokoladas ir sloga

 
Sunkiausia patikėti, kad šokoladas gali gydyti tokią paprastą ligą kaip slogą. Tačiau kakavoje yra cheminės medžiagos, vadinamos teobrominu. Jis gali padėti organizmui kovoti su peršalimo simptomais. Suslogavus teobrominas blokuoja juntamuosius (sensorinius) nervus, o tai stabdo kosėjimo refleksą. Tiesą pasakius, mokslininkai mano, jog gydant lėtinį kosulį teobrominas yra net veiksmingesnis už kodeiną.
 
Šokoladas ir nuotaika
 
Šokoladas tikrai pakelia nuotaiką. Jame yra feniletilamino, anandamido ir riebiųjų rūgščių, o visos šios medžiagos veikia smegenų receptorius, sukeliančius palaimos jausmą.
 
Šokoladas kaip energinis gėrimas
 
Tiksliau, šokoladas gali sėkmingai pakeisti bet kurį energinį gėrimą. Pagrindiniai energijos mūsų organizmui tiekėjai yra riebalai ir cukrus, o jų šokolade apstu. Kakavos svieste esantys riebalai pasisavinami iš lėto, todėl parūpina organizmui energijos išties ilgam. Angliavandeniai suteikia lengvai pasiimamos ir greitai sudeginamos energijos. Bet tai dar ne viskas! Šokolade yra magnio ir kalio, būtinų normaliai raumenų veiklai, bei jau minėto teobromino ir kofeino, lengvai stimuliuojančių širdies kraujagyslių ir nervų sistemas. Dėl to šokoladas (suprantama, su saiku) labai naudingas vaikams ir sporto gerbėjams.
 
Šokoladas kaip afrodiziakas
 
Tai ne mitas. Šią šokolado savybę pastebėjo ir įvertino dar jo atradėjai – senovės actekai. O šiuolaikiniai mokslininkai išsiaiškino, kad šokolade yra fenilalanino – aminorūgšties, skatinančios susijaudinimą ir lengvą euforiją sukeliančių endorfinų gamybą.
 
Šokoladas ir jaunystė
 
Jis ne tik skanus, bet ir jaunina. Jau ne kartą minėti antioksidantai, kurių šokolade taip gausu, lėtina odos senėjimą. Taip pat jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, puolančius ląsteles ir ardančius kolageną.
 
Šokoladas ir... cigaretės
 
Šokoladas gali padėti mesti rūkyti. Tai mažytė gudrybė, kurią dietologai rekomenduoja tiems, kas nori atsikratyti šio blogo įpročio.

Kadangi atsisakius cigarečių paprastai užpuola žvėriškas apetitas, jį galima apgauti po ranka visada turint plytelę juodojo karčiojo šokolado. Gabalėlis jo ne tik nuslopins alkio jausmą, bet ir neleis cholesterolio plokštelėms kauptis kraujagyslėse.
 
Tarp tiesos ir melo
 
Neteisinga būtų nepaminėti, jog kol vieni specialistai laiko šokoladą kone panacėja nuo visų ligų, kiti nesiliauja kartoti, koks jis kenksmingas. Kur gi slypi tiesa? Veikiausiai kaip visada – kažkur per vidurį. Tačiau faktas tai, kad dauguma įsišaknijusių stereotipų apie šokoladą yra visiška nesąmonė.

Nuo šokolado storėjama. Šiame mite yra dalelė tiesos. Šokoladas tikrai kaloringas produktas, tačiau pagrindiniai kalorijų šaltiniai – pienas ir gliukozė. O angliavandeniai jame, kaip jau minėta, yra greitieji, tai yra organizmas juos greitai pasisavina ir taip pat greitai išeikvoja. Aišku, kemšant šokoladą be saiko, galima ir sustorėti. Tačiau jeigu pirmenybė bus teikiama naudingesniam ir mažiau kaloringam juodajam šokoladui ir mėgaujamasi juo bus su saiku, nieko bloga jūsų figūrai nenutiks.

Šokolade per daug kofeino. Tai netiesa. Plytelėje šokolado yra maždaug 30 mg kofeino, o kavos puodelyje – net 180 mg.

Šokoladas sukelia ėduonį. Ot ir ne! Iš visų saldėsių šokoladas dantims kelia menkiausią pavojų. Kaip taip gali būti? Kakavos sviestas, naudojamas gaminant šokoladą, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Jis padengia dantis apsaugine plėvele ir saugo nuo kenksmingų bakterijų. Dantų valymo šokoladas, žinoma, nepakeis, tačiau ir odontologai pritaria: šokoladiniai saldainiai mažiau kenkia dantims nei karamelė.

Nuo šokolado gali atsirasti spuogų. Nesąmonė. Medikai net atliko tokį eksperimentą – palygino dviejų savanorių grupių odos būklę. Viena grupė valgė tikrą šokoladą su 85 procentais kakavos, antroji – jo pakaitalą išvis be kakavos. Eksperimentui pasibaigus, jokio skirtumo tarp abiejų grupių nebuvo.

Šokoladas yra narkotikas. Tikrai ne. Nei kofeino, nei teobromino šokolade nėra tiek daug, kad jie sukeltų narkotinę priklausomybę. Tam reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400–500 g šokolado per dieną kelias savaites – jei ne mėnesius! – iš eilės, ir tai dar kažin, ar suveiks.

Kai dėl šokolade aptiktų kanabinoidų – medžiagų, savo poveikiu panašių į marihuanos, – tai jos šiokį tokį efektą sukeltų tik vienu sykiu sukimšus ne mažiau kaip 55 šokolado plyteles. Vargu ar toks triukas net didžiausio smagurio jėgoms.

Šokoladas trukdo laikytis dietos. Tai, deja, tikra tiesa. Kaip rodo apklausos, daugumai moterų laikytis pasirinktos dietos ilgiau kaip savaitę ar dvi trukdo nenumaldoma trauka pasimėgauti uždraustais produktais. Ir beveik pusė tų moterų prisipažįsta neatsilaikančios prieš šokoladą.

Ką tokiu atveju galima patarti šokolado mėgėjams? Nebent tik rinktis dietas, nedraudžiančias šio skanėsto. Juk jis, kaip patys galėjote įsitikinti, turi daugiau privalumų nei trūkumų. Atsargūs su šokoladu turėtų būti tik antsvorio turintys žmonės, kenčiantieji nuo nemigos ir padidėjusio jaudrumo, sergantieji diabetu, turintieji virškinimo trakto bėdų ir būsimos mamos. Visiems kitiems specialistai pataria valgyti šokoladą 1–2 kartus per savaitę – nedideliais kiekiais ir, suprantama, tik juodąjį.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Katia
2022-04-09 17:16
Kakavos pupelės turi būti ekologiškos neapdorotos hemija tada jos bus naudingos savo gerosiomis savybėmis.