Visa tiesa apie svogūnus - be šios daržovės neapsieina nė viena virtuvė

Visa tiesa apie svogūnus - be šios daržovės neapsieina nė viena virtuvė

Vartant kulinarijos knygas ir ieškant sriubų, daržovių apkepų ar įvairių troškinių receptų, ingredientų sąraše beveik visuomet galima rasti svogūnus. Ši aromatinga ir skoniu pasižyminti daržovė ne veltui naudojama daugybės patiekalų receptuose. Tiesa, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, šios daržovės skonį mėgsta toli gražu ne visi. Kaip bebūtų, svogūnas – sveikatai palankus produktas, o gaminant jį panaudoti vertėtų tiek svogūno gumbą, tiek jo laiškus. Todėl „Rimi“ kulinarijos ekspertai dalijasi svogūnų apkepo su kmynais receptu ir pasakoja, kaip šią daržovę namuose ilgiau išlaikyti šviežią, o pjaustant ją – išvengti ašarų.

 

Svogūnų laiškai – maistingesni

 

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, svogūnas – ne tik daržovė, be kurios neįsivaizduojama daugybė patiekalų, bet ir sveikatai palankus produktus. Galima valgyti tiek svogūnų laiškus, tiek gumbą, tačiau maistine prasme jie šiek tiek skiriasi.

 

„Svogūnų laiškai yra maistingesni, juose daugiau antioksidantų, daugiau B grupės vitaminų, folio rūgšties. Visgi, dažniausiai svogūnų laiškai naudojami kaip prieskonis sezono metu, todėl ir suvalgomas jų kiekis – mažesnis. Tuo tarpu svogūno gumbas didesniu kiekiu naudojamas patiekaluose ne tik sezono metu, o daugelio namuose – kone kasdien. Nors svogūno galvoje yra mažesnis maistinių medžiagų kiekis, tačiau dėl natūraliai suvalgomo didesnio jų kiekio – nauda sveikatai tampa panaši“, – teigia E. Gavelienė.

 

Ant keptuvės kepinamas svogūnas skleidžia stiprų aromatą, tačiau šios daržovės skonį patiekaluose mėgsta toli gražu ne visi, pavyzdžiui, vaikai. „Kartais šią daržovę iš salotų ar kitų patiekalų mėgsta išrankioti vaikai, tačiau nuo mažų dienų lavinant jų skonį tėvams neturėtų kilti bėdų. Žmonėms, kurie vengia išreikšto svogūno skonio ar kurie negali valgyti žalio svogūno yra rekomenduojama svogūną blanširuoti – nuplikyti jį karštu vandeniu ir dėti į norimus patiekalus. Tokiu būdu apdorotas svogūnas praranda dalį savo aitriųjų medžiagų ir tampa švelnesnio skonio. Tiek svogūnai, tiek jų laiškai galėtų būti kasdieniame vaikų ir suaugusių mitybos racione“, – sako gydytoja dietologė.

 

Skirtingos svogūnų rūšys

 

Prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių pirkimų direktorė Olga Suchočeva pasakoja, kad prekybos centruose galima įsigyti įvairių rūšių svogūnų: baltųjų, geltonųjų, raudonųjų ar saldžiųjų. Jie skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir skoninėmis savybėmis, tad skirtingomis svogūnų rūšimis galima gardinti įvairius patiekalus.

 

„Baltieji ir geltonieji svogūnai pasižymi stipresniu skoniu, todėl norint jį kiek sušvelninti svogūnus geriausia pakepinti ant keptuvės arba orkaitėje. Pakepinti svogūnai patiekalams suteiks lengvo saldumo, o dar labiau juos skrudinant svogūnai pamažu karamelizuosis. Šios rūšies svogūnai puikiai tiks daugeliui patiekalų. Populiarūs ir saldieji svogūnai. Nors savo išvaizda jie šiek tiek primena geltonuosius, tačiau jų minkštimas – storesnis ir sultingesnis, todėl jie puikiai tinka kepant svogūnų žiedus tešloje“, – patarimais dalijasi O. Suchočeva.

 

Ji priduria, kad mėgstamas pirkėjų pasirinkimas yra ir raudonieji bei šalotiniais vadinamieji svogūnai (pranc. „shallot“): „Šalotiniai svogūnai yra mažesni, o priklausomai nuo veislės gali būti balti, gelsvi arba violetiniai. Jie pasižymi švelnesniu skoniu, todėl puikia tinka vieno kąsnio užkandžiams, sumuštiniams arba makaronams. Be to, pjaustant jie mažiau graužia akis. Dar viena švelnesnio skonio svogūnų rūšis – raudonieji svogūnai. Jie puikiai tinka salotoms ar kvapniems džemams, o kartu patiekaluose tampa ne tik skaniu, bet ir spalvingu akcentu.“

 

Kaip ir kur laikyti namuose?

 

Lietuviškų svogūnų prekybos vietose įsigyti galima kone visus metus, o šviežių jų laiškų – ištisus metus. Tačiau svogūnus parsinešus namo būtina juos laikyti vėsesnėje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje, kad svogūnai ilgiau išliktų švieži, neapvytę bei sultingi.

 

„Rinkitės kietus svogūnus su sausa, panašia į popierių odele. Venkite svogūnų su rudomis ar minkštomis dėmėmis arba svogūnų su naujais daigais. Laikykite nesmulkintus svogūnus vėsioje, sausoje vietoje, atokiau nuo tiesioginės šviesos. Įdėjus svogūnus į šaldytuvą, jie greičiau taps minkšti ir gali sugesti bei supelyti, todėl šią daržovę geriausia laikyti sandėliuke, rūsyje ar net garaže, kur temperatūra žemesnė, bet drėgmės kiekis ne toks didelis“, – rekomenduoja O. Suchočeva.

 

Paprasti triukai padės išvengti ašarų

 

Pjaustomas svogūnas išskiria dujas, kurios žmogaus akis verčia nevalingai ašaroti. Žaliuose svogūnuose gausu sieros junginių, todėl pjaustant žalią svogūną ši rūgštis žaibiškai pavirsta dujomis, ima garuoti ir sudirgina akis bei nosies gleivinę. Tačiau yra nemažai gudrybių, kurios gali padėti to išvengti.

 

„Prieš pjaustydami žalius svogūnus – trumpai juos atvėsinkite. Pjaustydami naudokite gerai išgaląstą, aštrų ir vandeniu lengvai sudrėkintą peilį. Tai pat – galite sudrėkinti ir pačią svogūno galvutę. Be to, ant pjaustymo lentelės galite užlašinti kelis lašus rūgšties, pavyzdžiui, acto arba citrinos sulčių. Todėl kai kitą kartą pjaustysite svogūnus – būtinai pamėginkite išbandyti šiuos triukus“, – rekomenduoja „Rimi“ ekspertė.

 

Prekybos tinklas „Rimi“ kviečia maitintis sveikiau ir namuose pasigaminti svogūnų apkepą su kmynais.

 

Svogūnų apkepas su kmynais

 

Patiekalui reikės

 

500 g svogūnų

100 g sūrio Mocarela

100 g lydyto sūrio

2 šaukštų sviesto

250 ml pieno

2 vnt. kiaušinių

1.5 šaukšto miltų

1 šaukšto kmynų

Druskos pagal skonį

 

Gaminimo eiga:

 

  1. Svogūnus supjaustykite griežinėliais ir troškinkite keptuvėje su gabalėliu sviesto ant mažos ugnies, kol suminkštės. Suberkite miltus ir išmaišykite. Tada suberkite kmynus, vėl išmaišykite ir sukrėskite paruoštą masę į dubenėlį. Sumaišykite su lydytu sūriu arba varškės kremu, susmulkintu mocarelos sūriu bei kiaušinio ir pieno plakiniu.
  2. Masę sukrėskite į kepimo formą ar indą ir kepkite iki 200 ˚C įkaitintoje orkaitėje apie 30–35 minutes.
  3. Galite patiekti tiek karštą, tiek šaltą.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas