Kraujo spaudimas: 7 dalykai, kuriuos privalo žinoti visi

Kraujo spaudimas: 7 dalykai, kuriuos privalo žinoti visi

Kodėl reikia sekti kraujo spaudimo rodiklius, kaip tai tinkamai daryti ir kokį aparatą matavimui pasirinkti? „Camelia“ vaistininkės Jurgita Jankauskienė ir Irena Garuckienė sako, kad dėl žinių stokos gali kilti ne tik rimtos sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei, nes padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai neturi jokių simptomų.

 

„Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsukęs pacientas jaučiasi prastai, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako, neigiamai. Šį atsakymą lydį ir paaiškinimas, kad iki tol jokių nusiskundimų dėl sveikatos nebuvo, todėl matuoti spaudimo, pasak jų, nebuvo prasmės. Pacientui visada paaiškiname, kad padidėjęs spaudimas  gali nesukelti jokių simptomų, nors tuo pačiu didina gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų, inkstų – sutrikimų riziką ir kelia grėsmę gyvybei“, – teigia vaistininkė J. Jankauskienė.

 

Vaistininkė priduria, kad neretai sutikęs pasimatuoti kraujo spaudimą, pacientas lieka nemaloniai nustebintas rezultatų, kurie rodo padidėjusias reikšmes, neatitinkančias normų.

 

Pasak vaistininkių, kiekvienas apie kraujo spaudimą turi žinoti:

 

  1. Kraujo spaudimui įtaką daro daugybė veiksnių – širdies raumens jėga, vandens ir druskos pusiausvyra, patiriamas stresas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, svoris ir t.t. Dėl šios priežasties kraujo spaudimą reikia sekti visiems – jokių simptomų nejaučiantiems, besilaukiančioms moterims ir garbingo amžiaus senjorams – bei tai daryti nuolatos.
  2. Neturintys nusiskundimų sveikata kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę. Senjorai, turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu ir inkstų ligomis bei besilaukiančios moterys tai turėtų daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare.
  3. Kraujo spaudimo aparatas matuoja arterinį kraujo spaudimą (AKS), sistolinį ir diastolinį spaudimą bei širdies susitraukimų dažnį. Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) – rodo, kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles širdies susitraukimų metu, o diastolinis – kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles, tuo metu, kai tarp širdies dūžių yra pertrauka.
  4. Riešiniai matavimo aparatai netinka pacientams su pažeista periferine kraujotaka. Pacientams, turintiems širdies ritmo sutrikimų, matavimo rezultatai nuolat keičiasi, todėl rekomenduojama naudoti matuoklius su aritmijos indikatoriumi.
  5. Jeigu matavimus atliksite vieną po kito, tai antrojo metu gausite mažesnes reikšmes. Tarp matavimų rekomenduojama išlaikyti 30 minučių laiko tarpą. Be to, dešinės ir kairės rankų AKS rodmenys bus skirtingi.
  6. Arterinis kraujo spaudimas laikomas normaliu, kai sistolinis kraujo spaudimas yra apie 130, o diastolinis – 85 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai). Padidėjęs kraujospūdis nustatomas tada, kai matuojant ne vieną kartą sistolinis spaudimas viršija 140, o diastolinis – 90 mm Hg. Žemas arterinis spaudimas nustatomas, kai pakartotinio matavimo metu ramybės būsenoje sistolinis spaudimas neviršija 100, o diastolinis – 60 mm Hg.
  7. Jeigu kelis kartus išmatavote didesnį nei 140/90 mm Hg kraujo spaudimą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Rodiklius žymėkite žurnale

 

„Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė akcentuoja, kad norint nustatyti, kokia yra kraujo spaudimo pakilimo kilmė (vienkartė ar tendencinga), būtina nuolatos sekti jo rodiklius ir tai daryti tinkamai.

 

„Dažnai pacientai pasakoja, kad kraujospūdžio rodiklius rašo tiesiog ant popieriaus lapo, tačiau žiūrint tik į skaičius neįmanoma atlikti tinkamo būklės įvertinimo. Todėl būtina sudaryti atskirą dokumentą, pavyzdžiui, dienyną, ir jame žymėti kiekvieno matavimo gautas viršutinio bei apatinio spaudimo reikšmes, jų datą bei laiką. Pateikus gydytojui tokį dokumentą, kuriame tvarkingai užfiksuotas matavimų grafikas, jis galės iš karto įvertinti jūsų būklę, rasti kitus duomenis, kurie yra ypač svarbūs diagnozės patikslinimui“,– teigia I. Garuckienė.

 

Vaistininkė priduria, kad sudarytas grafikas gali padėti ir tais atvejais, kai sprendžiama, ar reikia koreguoti jau skirtą gydymą, kokias vaistų dozes ir jų vartojimo laiką skirti.

 

Padės maisto produktai ir papildai

 

Pasak vaistininkės I. Garuckienės, padidėjusį kraujo spaudimą kontroliuoti padės maisto produktai ir papildai: „Į savo mitybos racioną įtraukite kakavą, česnaką, vartokite augalinius ir riešutų aliejus, pavyzdžiui, kanapių, linų sėmenų arba graikinių. Padės ir vitaminas C, kofermentas Q10, magnis, iš vaistinių augalų pagaminti širdies lašai, gudobelių tinktūra ir žuvų taukai, kuriose gausu omega-3 riebalų rūgščių.“

Komentarai

Ar žinote, kad...

Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.

Kitas faktas