Gydytoja atsako: kuo pavojingas aukšto kraujospūdžio ir blogojo cholesterolio derinys

Gydytoja atsako: kuo pavojingas aukšto kraujospūdžio ir blogojo cholesterolio derinys

Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45-65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis nustatomas net 9 iš 10. Negana to, gydytojai pastebi, kad daugėja žmonių, sergančių abiem ligomis, taip pat jaunėja tokių pacientų amžius.

 

„Aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) bei cholesterolio padidėjimas (dislipidemija) labai dažnai diagnozuojami kartu. Šios būklės pastaruoju metu nustatomos ne tik vyresniems, bet ir jauniems, 18–30 metų amžiaus pacientams. Iš dalies tai susiję ir su pandemija – žmonės patiria lėtinį nuovargį, neišvengia streso, nemigos, dažnas rūko. Būtina reaguoti net į mažus pakitimus, nes kuo ilgiau nekontroliuojamas kraujospūdis ir cholesterolis, tuo didesnė organų taikinių – širdies, smegenų, inkstų – pažeidimų, infarkto, insulto rizika“, – sako gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

 

Svarbu nepavėluoti

 

Gydytojos teigimu, arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos derinys yra pavojingesnis nei tik viena iš šių ligų dėl to, kad pasireiškus abiem ligoms sudėtingiau koreguoti kraujospūdį, didėja komplikacijų skaičius, vienos komplikacijos iššaukia kitas.

 

„Esant arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai, sumažėja kraujagyslių elastingumas, atsiranda aterosklerozinės plokštelės, kurios siaurina kraujagyslių spindį ir lemia infarktus bei insultus. Įvykus infarktui, nukenčia širdies raumuo ir gali vystytis širdies nepakankamumas, taip pat inkstų funkcijos sutrikimai“, – komentuoja M. Berlickienė.

 

Gydytojos teigimu, labai didelę pacientų dalį sudaro sergantieji taip vadinama toli pažengusia arterine hipertenzija, kuomet kartu sergama ir dislipidemija, yra patirti infarktai ar insultai, atlikti autokoronariniai šuntavimai, vainikinių kraujagyslių stentavimai.

 

Dažniausiai tokie pacientai būna pradėję gydytis per vėlai arba jų gydymas buvo nepakankamas, skiriant pavienius vaistus, o ne vaistų derinius ar politabletes, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydančių vaistų.

 

„Padidinto kraujospūdžio ir dislipidemijos gydymui skirtos politabletės turi daug privalumų. Pirma, jos yra ilgo veikimo, tad pakanka išgerti vieną politabletę per parą. Antra, į politabletę sudėti vaistai sustiprina vienas kito veikimą, todėl pakanka mažesnių dozių. Trečia, politabletės leidžia užtikrinti geresnį vaistų vartojamumą ir tai, kad pacientas nepamirš išgerti statino, nes jis jau yra šios tabletės sudėtyje. Visa tai lemia, kad ir gydytojui lengviau kontroliuoti ligas, ir pacientas žino, kad yra gydomas, bet nesijaučia ligoniu, kuriam reikia saujomis gerti vaistus“, – akcentuoja gydytoja.

 

Auga politablečių žinomumas

 

Daug pacientų, gydytojos teigimu, serga ne tik arterine hipertenzija ir dislipidemija, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra, tad jiems kai kuriais atvejais kasdien tenka išgerti ir po 10–15 tablečių. Pakeitus dalį jų politabletėmis ar vaistų deriniais, tablečių skaičius sumažėja, o pacientas noriau laikosi gydymo režimo ir nepamiršta vartoti vaistų.

 

M. Berlickienė sako, kad naujos vaistų formos garantuoja efektyvesnį gydymą, todėl gydytojai turėtų kalbėtis su pacientais ir padėti jiems suvokti tokio gydymo naudą.

 

„Yra pacientų, kurie vos įžengę į kabinetą sako, kad girdėjo apie politabletes ir nori pasiklausti dėl jų vartojimo, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai pacientui būtini vaistai, tačiau jis renkasi gerti žolelių arbatas ar maisto papildus. Tokie būklės korekcijos būdai galimi, tačiau ne visais atvejais, o tik tada, kai pacientas priklauso mažos rizikos grupei, o ligos yra nepažengusios. Patarčiau įsiklausyti į gydytojo argumentus, nes jis skiria gydymą atsižvelgęs į individualią paciento būklę ir galimas rizikas“, – aiškina pašnekovė.

 

Lietuvos gyventojų norą vartoti mažiau vaistų ir rinktis naujesnes vaistų formas rodo ir visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. „Spinter tyrimai“ 2021 m. spalį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 45 proc. gyventojų teirautųsi gydytojo apie galimybę vartojamus vaistus keisti politablete (2020 m. spalį tokių buvo 40 proc.) Tokią nuostatą dažniau išsakė 56 m. ir vyresni gyventojai (49,5 proc.), vyrai (48,6 proc.) ir žinantieji apie politabletę. Pastarųjų taip pat daugėjo – šiemet jų buvo 9 procentiniais punktais daugiau (19 proc.) nei pernai (10 proc.).

 

Tyrimų dažnumas priklauso nuo būklės

 

Gydytoja sako, kad net ir gydantis arterinę hipertenziją bei dislipidemiją paskirtais vaistais reikia reguliariai stebėti kraujospūdį ir cholesterolio balansą kraujyje: situacija gali pasikeisti ir prireikti koreguoti gydymą.

 

Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l, tačiau net jei šis rodiklis yra normos ribose, gali būti sutrikusi didelio tankio (DTL), arba gerojo cholesterolio bei mažo tankio (MTL), arba blogojo cholesterolio ir kraujo riebalų trigliceridų (TG) pusiausvyra. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, realią situaciją parodo lipidograma.

 

„Pacientams, kuriems anksčiau nediagnozuota dislipidemija, arba tiems, kurie jau gydomi politabletėmis ir nėra organų taikinių pažeidimų, lipidogramą reikėtų daryti ne rečiau kaip kartą per metus. Jeigu yra organų taikinių pažeidimų, pacientas persirgęs infarktu, jam vaistų dozė turi būti skiriama pagal tikslų siektiną cholesterolio kiekį ir gali būti koreguojama, kol parenkama tinkama. Todėl ir lipidograma tokiems pacientams būtina kas 2–3 mėnesius“, – aiškina M. Berlickienė.

 

Kraujospūdį pasimatuoti galima ir namuose. Optimalus kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujo spaudimą, stebėti, kad jis nekiltų, peržiūrėti mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

 

Jei kraujospūdis yra didesnis nei 139/90 ir nemažėja taikant nemedikamentines korekcijas, jį būtina gydyti vaistais. Tyrimais nustatyta, jog maždaug 60 proc. vadinamąjį padidintą normalų kraujospūdį (140/90 mmHg) turinčių asmenų vidutiniškai per ketverius metus diagnozuojama arterinė hipertenzija.

 

Gydytoja primena, jog reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad turint antsvorio reikėtų pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Visam kojos nagui užaugti reikia 12-18 mėnesių.

Kitas faktas