COVID-19 – realybė, su kuria teks išmokti gyventi

COVID-19 – realybė, su kuria teks išmokti gyventi

Šiandien jau tikriausiai niekam nebekyla abejonių, kad COVID-19 tapo naująja mūsų gyvenimo realybe – neįtikėtinu greičiu po visą pasaulį pasklidusi koronaviruso infekcija visada bus šalia, kaip ir kitos, mums jau įprastos užkrečiamosios ligos. Tai reiškia, kad su COVID-19 žmonijai teks išmokti gyventi, siekiant kaip įmanoma labiau apsisaugoti nuo šio užkrato bei pačios ligos padarinių. O kol kas tam veiksmingiausia ir saugiausia priemonė – vakcinacija.

 

Vakcina – nūdienos poreikiams

 

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog COVID-19 išsikvėpė, specialistai įspėja nepasiduoti apgaulingam įspūdžiui – tam tikrais periodais virusinės infekcijos linkusios intensyvėti ir nesunkiai gali pasiekti epideminius pikus. Tad netikėtai užklupusi koronaviruso infekcija netruks priminti, kokia tai gali būti klastinga liga.

 

„Nors su COVID-19 gyvename jau trečius metus, tačiau džiugių naujienų nėra daug. Šiandien mirusių nuo šios ligos žmonių skaičius pasaulyje viršijo jau gerokai daugiau nei 6,5 mln.“, – sako  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Julius Kalibatas.

 

Mirčių nuo COVID-19 statistika taip pat iliustruoja, jog liga grėsmingiausia – vyresnio amžiaus žmonėms, todėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse didžiausias dėmesys skiriamas būtent šios grupės asmenų vakcinacijai.

 

„Be abejonės, labai svarbu pasiskiepyti ir tiems, kurių nusilpusi imuninė sistema. Tai asmenys, kurie dėl įvairių autoimuninių ligų nuolat naudoja imunosupresinį gydymą, pacientai po organų transplantacijos, onkologiniai ligoniai bei įvairių gretutinių ligų turintys žmonės, – pabrėžė pašnekovas. – Juo labiau, kad šiuo metu jau galime skiepytis dvivalente vakcina, kuri yra efektyvi tiek prieš pradinį koronaviruso variantą, tiek ir prieš šiuo metu vyraujančius Omikron potipius.“

 

Stiprinamųjų dozių reikšmė

 

Specialistas primena, kad kiekvienai vakcinai būdingi atitinkami šalutiniai poveikiai, o kaip jie pasireikš – priklauso nuo individualaus atvejo. „Tačiau galimos komplikacijos tokios retos, kad vakcinos nauda šimteriopai jas atsveria“, – sako profesorius.

 

J. Kalibato teigimu, veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo pačios koronaviruso infekcijos bei ligos komplikacijų, išvengianti sudėtingų hospitalizacijos atvejų ir užkirsti kelią mirtingumui, yra ne vienkartinė, o profilaktinė, tam tikrą schemą atitinkanti, vakcinacija.

 

„Daugybiniai moksliniai tyrimai ir stebėsena parodė, kad vienos ar dviejų vakcinos dozių neužtenka. Antikūnų titras, kuris susidaro mūsų organizme po vakcinacijos, ilgainiui ima kristi, todėl reikia stiprinamųjų dozių“, – aiškino medikas.

 

Kaip pavyzdį pašnekovas pasitelkė Izraelio mokslininkų atliktą tyrimą, kuris parodė, kad vyresnių nei 60 metų asmenų grupėje ketvirta vakcinos nuo COVID-19 dozė dviejų mėnesių periodu sumažino mirtingumą net 75 proc., palyginti su to paties amžiaus asmenimis, gavusiais tik trečią dozę.

 

„Taip pat buvo atlikti medicinos darbuotojų, kurie dažniausiai susiduria su koronavirusine infekcija, tyrimai: po ketvirtos dozės Omikron atmaina užsikrėtė tik 7 proc. paskiepytųjų, o tų, kurie buvo po trečio skiepo, užsikrėtimo lygis siekė 25 proc. Taigi, pilna skiepijimo schema maksimaliai sumažina galimybę užsikrėsti, o užsikrėtus – sunkių komplikacijų ir, žinoma, mirtinų išeičių tikimybę“, – atkreipė dėmesį specialistas.

 

Pasireiškia netipiški simptomai

 

 Pašnekovas pripažino, šiuo metu vyraujanti Omikron atmaina sukelia lengvesnius simptomus, vis dėlto mirčių tarp rizikos grupės asmenų išvengti nepavyksta, nors jos, palyginti su koronaviruso Delta variantu, yra žymiai retesnės.

 

„Kalbant apie Omikron potipius, pagrindiniai simptomai yra gana panašūs į įprasto virusinio viršutinių kvėpavimo takų uždegimo simptomus: gerklės perštėjimas, sloga, kosulys, galvos skausmai, kartais pakilusi temperatūra. Tačiau pastebėta, kad vyresnio amžiaus žmonių grupėje atsiranda ir tokių simptomų kaip: apetito praradimas, galvos svaigimas, sukimasis, skausmai krūtinės plote“, – aiškino Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas J. Kalibatas.

 

Pajutus būdingus ligos simptomus reikėtų elgtis atsakingai. „Jei yra galimybė, pirmiausia reikėtų pasitikrinti greituoju antigenų testu. O paaiškėjus infekcijai, saugotis, neužkrėsti kitų ir nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – patarė specialistas.

 

Tuo metu norintieji pasiskiepyti nuo COVID-19 šiandien tai gali padaryti dar paprasčiau – registruotis pirminei vakcinacijai ar skiepui stiprinamąja doze galima tiesiogiai, bet kurioje šią paslaugą teikiančioje, gydymo įstaigoje arba internetu – www.koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus.

 

Profesorius taip pat primena – turėtume nedelsti ne tik pasirūpinti veiksminga skiepų nuo COVID-19 profilaktika, bet ir nuolat rūpintis savo imuniteto stiprinimu.

 

„O stiprus imunitetas neatsiejamas nuo sveiko gyvenimo būdo: tai ir subalansuota mityba, kuri užtikrina organizmui būtiną vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį, ir žalingų įpročių, kaip alkoholio vartojimas, rūkymas, atsisakymas bei tinkamas poilsio režimas, kai miegui skiriama ne mažiau kaip 8 val. per parą“, – vardijo pašnekovas.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas